Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi sekmadienį per savo metinę spaudos konferenciją pareiškė, kad Pekino pretenzijose į demokratiškai valdomos salos suverenitetą „nėra vietos nei kompromisams, nei nuolaidoms“. Wango Yi pasisakymas Taivano klausimu nuskambėjo kaip bendresnė jo kritika JAV, kuri „sąmoningai kišasi į kitų šalių vidaus politiką, prisidengdama demokratija ir žmogaus teisėmis“.

„Svarbu, kad Jungtinės Valstijos kuo greičiau tai pripažintų, – pabrėžė Wangas Yi kalbėdamas Nacionaliniame liaudies kongrese Pekine. – Priešingu atveju pasaulyje ramybės nesulauksime.“
Tuo pat metu Wangas Yi pakartojo Kinijos norą bendradarbiauti su JAV ieškant sprendimų dėl koronaviruso pandemijos ir pasaulinės ekonomikos. „Tikiuosi, kad Kinijos ir JAV atnaujintas bendradarbiavimas klimato kaitos klausimais teigiamai paveiks ir dvišalių santykių klimatą“, – pridūrė diplomatas.

Nors Kinija išreiškė optimizmą, kad valdant J. Bidenui santykiai pasitaisys, ji ir toliau verčia Vašingtoną atlyginti žalą, padarytą per ketverius metus trukusią Donaldo Trumpo kadenciją. Sekmadienį Wangas Yi kalbėjo apie Pekino kovą su „hegemonija, arogancija ir bauginimu“ bei „įžūliu kišimusi į Kinijos vidaus reikalus“, vardydamas šalies diplomatinius pasiekimus for every pastaruosius metus.

J. Bideno administracija pasižadėjo skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir sutelkti bendrą sąjungininkų atsaką prieš Kiniją, tuo pačiu dėdama pastangas išsklaidyti antikinišką D. Trumpo eros retoriką. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę santykius su Kinija pavadino lemiamu šimtmečio išbandymu, apibūdindamas numatomą Vašingtono poziciją Pekino atžvilgiu kaip „iš esmės konkurencingą, prireikus bendradarbiaujančią ir pagal aplinkybes priešišką“.

Gynybos sekretorius Lloydas Austinas vėliau interviu užsiminė, kad JAV sustiprintų savo paramą Azijos ir Ramiojo vandenyno sąjungininkams susidūrus su „labai agresyviais“ Kinijos veiksmais. „Būta atvejų, kai jie pasitelkdavo prievartą. Dalis tos prievartos buvo nukreipta prieš mūsų sąjungininkus. O mūsų sąjungininkai mums labai svarbūs“, – sekmadienį ABC laidoje „This Week“ kalbėjo L. Austinas.

Kinijos gynybos ministerijos atstovas vyresnysis pulkininkas Wu Qianas gynė šalies planuojamą šiųmetinį gynybos išlaidų padidėjimą 6,8 proc. (nuo 6,6 proc. pernai) kaip „pagrįstą, racionalų ir nekritikuojamą“, teigiama pirmadienį ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pasisakymo nuoraše.

Panašu, kad Kinija bando atkurti status quo, sutrikdytą D. Trumpo kadencijos metais. Ankstesnė JAV administracija, be kita ko, sankcionavo vyriausiuosius Kinijos pareigūnus dėl žmogaus teisių pažeidimų Sindziange ir Honkonge, patvirtino aukščiausio rango ministrų kabineto vizitą Taivane (pirmą kartą for each keturis dešimtmečius) ir įvedė muitus maždaug 335 mlrd. dolerių vertės Kinijos prekėms kasmet.

Sekmadienio spaudos konferencija buvo paskutinė indikacija, kad įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų gali tęstis ir toliau. Wango Yi pareiškimai atkartojo valdančiosios Komunistų partijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Yango Jiechi pastabas, kai šis paragino JAV neperžengti Kinijos „raudonų linijų“. Valstybinė žiniasklaida neseniai skundėsi, kad ankstyvoji J. Bideno politika ne ką tesiskiria nuo jo pirmtako.

„Raginame naująją JAV administraciją pagaliau pripažinti Taivano klausimo jautrumą“, – kalbėjo Wangas Yi, kritikuodamas „ankstesnės administracijos požiūrį“, kuris garsėjo „ribų peržengimu ir žaidimu su ugnimi“, ir skatindamas šia tema kalbėti „tinkamai bei apdairiai“.

Pirmadienį Žemyninės Kinijos reikalų taryba Taipėjuje paskelbė žinutę, dar kartą išreikšdama savo nepritarimą Pekino ketinimams Taivano atžvilgiu. Kinijos Respublika – toks yra oficialus Taivano pavadinimas – niekada nebuvo Liaudies Respublikos dalimi, pabrėžė taryba. „Dar kartą raginame Kinijos valdžios institucijas pripažinti ir gerbti Taivano statusą ir visuomenės nuomonę“, – pabrėžiama žinutėje.