Kremlius metė kaltinimus Kijevui: reikalai prasti

Kijevo vyriausybės pajėgos kovoja su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį po kruvino sukilimo, for every kurį buvo nuverstas prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Prancūzija, Vokietija, Ukraina ir Rusija priklauso vadinamajam Normandijos ketvertui, suburtam siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. 2015-aisiais šalys parengė vadinamuosius Minsko susitarimus konfliktui deeskaluoti.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pernai liepą sutarus su separatistais laikytis ugnies nutraukimo režimo, šalies rytuose įsivyravo sąlyginė ramybė, tačiau anksčiau šiais metais susirėmimai atsinaujino.

„Kalbant apie „Normandijos formatą“, reikalai prasti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį publikuotame interviu Rusijos savaitraščiui „Argumenty i fakty“.

„Galima sakyti, kad prezidento pareigas einant V. Zelenskiui, nepadaryta jokios pažangos įgyvendinant tiek Minsko priemonių paketą, tiek vėlesnius susitarimus, pasiektus Paryžiuje“, – kalbėjo jis.

V. Zelenskis 2019 metais buvo išrinktas prezidentu, žadėdamas užbaigti konfliktą šalies rytuose. Tačiau kritikai sako, kad trapios paliaubos tėra vienintelis apčiuopiamas jo laimėjimas, o 2019 metų gruodį surengtos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nepriartino prie tikslo rasti ilgalaikį sprendinį.

Nuo vasario vidurio, kai suintensyvėjo susirėmimai, jau žuvo mažiausiai 16 ukrainiečių karių. Kijevas kaltina Maskvą ir separatistus draudžiamų ginklų naudojimu.

„Dabar matome įtampos eskalaciją palei fronto liniją“, – sakė D. Peskovas.

„Anksčiau pasiekti kuklūs laimėjimai dabar naikinami“, – pridūrė jis.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2014 metų konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė per 13 tūkst. gyvybių.

Rusija kategoriškai neigia siunčianti ginklų ir karių separatistams paremti.

Kovo pradžioje V. Zelenskis paragino surengti vadinamojo Normandijos ketverto viršūnių susitikimą ir užsiminė apie galimybę tiesiogiai susitikti su Rusijos prezidentu V. Putinu, kad būtų užbaigti atsinaujinę susirėmimai.

Naujausias padėties paaštrėjimas vadinamajame Donbaso regione kelia pavojų pernai suderėtoms paliauboms, sustiprinusioms viltis, kad bus išspręstas konfliktas, įsiplieskęs 2014 metais po provakarietiškos Maidano revoliucijos Kijeve ir Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

„Susitikimas ruošiamas. Jis turėtų įvykti“, – sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis pabrėžė, jog jeigu nepavyktų surengto Normandijos ketverto susitikimo, jis būtų pasiruošęs susitikti su Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos lyderiais atskirai.

V. Zelenskio ir V. Putino dvišalis susitikimas būtų pirmasis nuo 2019 metų, kai Ukrainos lyderis buvo išrinktas žadėdamas užbaigti karą Rytų Ukrainoje.

Apžvalgininkai sako, kad naujausias smurto prasiveržimas Rytų Ukrainoje gali būti Kremliaus atsakas į praeitą mėnesį Ukrainos paskelbtas sankcijas įtakingam prorusiškam įstatymų leidėjui Viktorui Medvedčukui, V. Putino sąjungininkui.

„Suprantame, kad esama padarinių. Suprantame, kad ties fronto linija pagausėjo ginkluotų provokacijų“, – V. Zelenskis antradienį sakė žurnalistams.

Kovo 8 d. Ukrainos valdžios valdomame Lysyčanske įsikūrusi „Rytų teisių gynimo grupė“ atvirai pareiškė, kad, remiantis jos atliekamos stebėsenos duomenimis, Donbaso respublikų ginkluotieji dariniai ruošiasi koviniams veiksmams.